man sakė, kad aš kaip Luna iš „Hario Poterio“, tik ne tokia šizova. tačiau aš imu jaustis šizova. 
išties. 
šizovų šizoviausia.

aš galvoju daug, ir tos mintys keistos. jos baugina mane. bet ne taip, kaip baugina kaimynas iš šešto aukšto, o taip, kaip naktis be žvaigždžių – paslaptingai ir keistai.

aš galvoju daug, ir mano mintys nukreiptos ne ten, kur reikia. palytėta aukštosios matematikos nebesugebu suskaičiuoti, regis, paprastų dalykų. išmintingi žodžiai mano kvailoje ausyje užmiega, ir aš nepajėgiu suskaičiuoti, kiek laiko tavęs nemačiau – ar pora dienų ar jau visą amžinybę.

aš galvoju daug.

ir kartais galvoju apie tave.

o kai galvoju apie tave, tai ir šypsausi kaip idiotė.

o bjauriausia, kad aš nežinau, ar su manimi kažkas negerai, ar tai tik ruduo.