"should I kill myself, or have a cup of coffee?" – Albert Camus.
šitas
įrašas neturi jokios prasmės. šitas įrašas kaip gyvenimas. viskas šūdai. šūdai
ir myžalai. lyg to ne gana – antradienis – laikas, kai nesinori daryti dalykų,
tik valgyti karštus sumuštinius ir ieškoti depresovų gabalų.
lankau
univerą, repkes, o dabar lankau ir psicho (manęs niekas nelanko). mano psicho
neturi tokios juodos odinės sofkės, kokią esu mačiusi filmuose, ir nėra ten žiauriai
jauku. mano psicho akys mėlynos ir pavandenijusios. mano psicho klauso mano
dalykų ir kalba man... dalykus. ehm.
o šiaip tai aš norėjau papasakoti istoriją, žiauriai gerą istoriją, kurią
nešiojuosi savo galvoje jau kurį laiką, važiuodama autobusu, traukiniu, eidama prospektais ir alėjomis plėtoju ją, bet jaučiu, kad šiuo metu dar nerasiu tinkamų žodžių. liaudiškai tariant, dingo įkvėpimas/apleido mūzos. ir jau gana ilgai.
vat, kaip ir minėjau, viskas šūdai. šūdai ir myžalai. adios, gero jums gyvenimo, ir viską ten.
vat, kaip ir minėjau, viskas šūdai. šūdai ir myžalai. adios, gero jums gyvenimo, ir viską ten.
