I
apkabinimas
turbūt taip
atsirado
žodis „palaima“
aš tik plunksnelė
susigūžus
slepiuosi
Jo alsavime
purvini šokiai
šios nakties
nenuplaus net
didžiausia liūtis
II
išeiti turi
atvertos mano
durys
šnabždu „pasilik“
lyg senas šuva
suprantantis pabaigą
meldžiu, nepalik
ką pasirinksiu
vienos raidės
skirtumas
nurimt ar numirt
III
tavęs nebėra
ieškau
užsimiršimo
pametu save
ne tas bučinys
ne tos lūpos ir
seilės
kūno atmintis
tavęs čia nėra
girtam daugiabuty
atiduodu save
