it susigėdę
burgundiški vijokliai
ilgesys rudens
***
skyniau kaštoną
kai laidojo kaimyną
jis nesibadė
***
bobų vasara
vedei už rankos ne tu
baltas balionas
***
nebaigtas laiškas
viršutinėj kišenėj -
toj, kur kairėje
***
žvaigždžių spindesys
___šiąnakt jam primins mane___
išdaužiau langą
***
kai tu nutilai
išgirdau lapus krentant
kaip rudenėja
***
nakties baisumas
mažiau baisus už tai, kad
po jos vėl išauš
***
kiek many tavęs beliko
?
trys pirštų antspaudai
tie patys susirangę
***
kasnakt
išbyru po smiltelę
kasryt
lekiu ieškodama savęs
kasdien
apsirinku suradus
Jūs ką tik perskaitėte mano haiku ir ne haiku (pa)bandymus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą