dienų pilkume
aš išeinu iš krašto
spalvinant save
dienų ilgume
aš išeinu iš proto
spalvinant tave
***
Joninių naktis
atskirai ji ilgesnė
už visas kartu
***
ryto svaigulys
man per sunku pabusti
iš tavo veido
***
ji tavo delnuos
spurda, bet pasilieka
auksinė žuvis
***
nardai bangose
-svaiginanti giluma-
o po to many
***
žvilgsnio vėduoklėm
atvėsini, kai karšta,
ir vėl uždegi
***
tarpupirščiais lyg
pavasarinis medus
truputis tavęs
***
baltai alsuoja
lauko pienių pataluos
drovios mergaitės
***
ko joms taip trūksta
kad net susiraukšlėja
kai kurie pirštai
***
aš tavo žaislas
daryk su manim viską
tiktai ne bet ką
***
upės pakrašty
mes ir vėl užsimirštam
mažos nuodėmės
***
ritminga gamta
tą liepos šeštadienį
gandrai kaleno
***
nuleidau galvą
nors ir visai neliūdna
ak, mano kojos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą