2016 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

haiku iš šen bei ten, nuo tada iki tada

dienų pilkume
aš išeinu iš krašto
spalvinant save

dienų ilgume
aš išeinu iš proto
spalvinant tave

***

Joninių naktis
atskirai ji ilgesnė
už visas kartu

***

ryto svaigulys
man per sunku pabusti
iš tavo veido

***

ji tavo delnuos
spurda, bet pasilieka
auksinė žuvis

***

nardai bangose
-svaiginanti giluma-
o po to many

***

žvilgsnio vėduoklėm
atvėsini, kai karšta,
ir vėl uždegi

***

tarpupirščiais lyg
pavasarinis medus
truputis tavęs

***

baltai alsuoja
lauko pienių pataluos
drovios mergaitės

***

ko joms taip trūksta
kad net susiraukšlėja
kai kurie pirštai

***

aš tavo žaislas
daryk su manim viską
tiktai ne bet ką

***

upės pakrašty
mes ir vėl užsimirštam
mažos nuodėmės

***

ritminga gamta
tą liepos šeštadienį
gandrai kaleno

***

nuleidau galvą
nors ir visai neliūdna
ak, mano kojos

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą